Kai šiandien Rugsėjo 1-ąją pasitinkame su gėlėmis, šventinėmis kalbomis ir koncertais, legendinis krepšininkas Modestas Paulauskas prisimena visai kitokią pradžią:
„Nebūdavo tokios pompastikos, kokia yra dabar. Buvo sunkūs pokario laikai, tad mums būdavo didžiausias rūpestis, kad Rugsėjo pirmąją į mokyklą ateitume su nesuplyšusiais batais ar bent šiek tiek tvarkingesne apranga.“
Ir vis dėlto Modesto mokyklos gyvenimas buvo unikalus– jis tiesiog gyveno mokykloje. Jo tėtis buvo ūkvedys, mama– valytoja, todėl šeima apsigyveno administracinėse patalpose:
„Atsikeli ir iškart esi mokykloje. Svarbiausia buvo nepramiegoti pirmos pamokos.“
Tačiau didžiausias lobis slypėjo ne klasėse, o kieme ir sporto salėje. Mokykla turėjo dvi krepšinio aikšteles, stadioną ir salę– idealią vietą būsimos legendos žingsniams.
„Turėjau “blatą”: mane įleisdavo sportuoti net savaitgaliais. Kartais visą dieną trindavausi prie salės ir džiaugdavausi, galėdamas kelis kartus mesti kamuolį į krepšį.“
O „minusas“ gyvenant mokykloje? Jei ką nors prikrėsdavo– tėvai sužinodavo akimirksniu. Klasės auklėtojos žodžiai „atsivesk tėvus“ reikšdavo vieną: pilnos kelnės baimės.
Šiandien Modestas Paulauskas šypsodamasis prisimena tuos laikus, bet būtent ta paprasta, kasdieniška mokyklos aplinka jį užaugino ir kaip žmogų, ir kaip sporto legendą.